- šerinis
- 2 šerìnis, -ė adj. (2) 1. Užv su šeriais, šeriuotas, šeringas: Kitą kartą mes auginom dvi kiaules iš šerìnių, ot buvo vešlios! Brs. Šerìnis gyvulys NdŽ. Dievas pritrūko šerinės skūros LTR(Vrn). 2. N, K, M, J, OG175, KŽ, DŽ1, LKAI120, Kb, Pls iš šerių ar šerio padarytas: Šerìnė šluota KI254. Šerìnis teptukas NdŽ. Ryšį linų brauksi – visos akys ažlempa, o tada do nušukuot par retąjį šepetį, par tankųjį, o kad nori gražios drobės, tai šeriniù Klt. Ašrus šerinis šepetys S.Dauk. Šerìniais šepečiais valakną iššukuodavom Erž. Seniau liuob su šeriniù šepečiu galvą šukuoti Vkš. Kai išdygsta an akies šunmiežis, reikia jį pabadyt šeriniu šepečiu – pranyks LTR(Dkk). Šerinė adata yr batams siūti Lk. Kaimėj kai gyvenom, turėjom šerìnį rėčiuką Pc. 3. kuris perka šerius: Šerìnis žydas NdŽ. 4. šiurkštus, kietas kaip šeriai: Rudi šeriniai ūsai rš. Šerìnės vilnos aštresnės Erž. Tam liekne buvo šerìnės žolės, kur niekas neėda Slm. Šerinė kalnarūtė (Asplenium trichomanes) NdŽ. Briedgaurių lapai šeriniai rš. Liesa žolė – trikantė, šerinelė tokia Šts. 5. Upn šiurkštus, nelygus, šerpetojantis (apie karpas): Šerìnės karpos auga į viršų, aštrios, su plaukais DūnŽ. Šerìnę karpą kiti dar kiaurąja karpa vadina Vkš.
Dictionary of the Lithuanian Language.